Darbo teisės konsultacijos nuotoliniu būdu realu laiku.
Dokumentai darbo sutarties nutraukimui - 54 str. 55 str. 56 str. 57 str. 58 str. 59 str.
Konsultacijos dėl darbo sutartis nutraukimo.
Konsultacijos dėl prastovos dėl Koronaviruso.
Ar įmonėje reikia keisti darbų saugos instrukcijas ir ar reikia papildomo instruktavimo dėl to, kad pasikeitė įmonės strateginė vieta? Ką dar turėtų atlikti įmonė darbuotojų saugos ir sveikatos srityje dėl pasikeitusių patalpų ir per kiek laiko visa tai turėtų būti įgyvendinta?
Perkėlus darbo vietas į kitas patalpas, reikalinga vertinti profesinę riziką, vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Jeigu yra nustatomi rizikos veiksniai, apie kuriuos darbuotojai nebuvo anksčiau informuoti, būtina, vadovaujantis įmonėje patvirtinta darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo tvarka, papildyti saugos ir sveikatos instrukcijas ir papildomai instruktuoti darbuotojus. Visa tai turi būti atlikta iki darbuotojai pradės dirbti naujoje darbo vietoje. Atvejai, kuriais darbuotojai privalomai instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, nustatyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Jie turi būti instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Tačiau įmonė, atsižvelgdama į profesinės rizikos vertinimo rezultatus bei naujai atsiradusius pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, gali nustatyti ir kitus darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atvejus. (Atsakymas parengtas pagal 2015-05-26 dienai galiojančius teisės aktus.)
Ar darbuotojams, dirbantiems sau pagal individualios veiklos pažymą ar įsigijus verslo liudijimą, privaloma atestacija darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais?
Lietuvos Respublikos teisės aktai asmenims, dirbantiems sau pagal individualios veiklos pažymą ar įsigijus verslo liudijimą, privalomo mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nenumato. Tačiau vykdydami atitinkamą veiklą, šie asmenys neturėtų kelti pavojaus savo ir aplinkinių asmenų saugai ir sveikatai. Vertinkite darbo vietoje profesinę riziką, kurios esmė yra pavojus sukeliančių veiksnių prognozė ir paieška, apsaugos priemonių nuo rizikos veiksnių poveikio numatymas ir naudojimas. (Atsakymas parengtas pagal 2015-05-26 dienai galiojančius teisės aktus.)
Kokius pažymėjimus turi turėti darbuotojai, dirbantys su mini krautuvais? Ar užtenka vairuotojo B kategorijos pažymėjimo ar reikia turėti traktorininko pažymėjimą ir kokią kategoriją?
Darbuotojų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra reikalavimų turėti pažymėjimą ar tam tikrą vairuotojo ar traktorininko kvalifikaciją naudojant (vairuojant) krovinių krautuvus. Organizuojant darbą su įvairiais įrenginiais (darbo priemonėmis) būtina vadovautis to įrenginio gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytais keliamais kvalifikaciniais kompetencijos ar kitais reikalavimais dirbančiajam tuo įrenginiu. Vadovaujantis Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 19-23 punktų nuostatomis, darbdavys, duodamas naudoti darbo įrenginį, darbuotoją privalo apmokyti ir instruktuoti kaip dirbti saugiai ir tai jis gali padaryti savo nustatyta tvarka ar jam priimtinu būdu. Jeigu krautuvo gamintojo techniniuose dokumentuose yra numatyta, kad darbuotojai valdantys krautuvą turi turėti kvalifikaciją, tai tokiu atveju privalu siųsti į mokymo įstaigą, kuri turi licenciją mokyti pagal atitinkamą mokymo programą, suteikiančią kvalifikacinį pažymėjimą. Kitu atveju, darbdavys turi teisę nuspręsti, kokios kvalifikacijos darbuotoją skirti darbui su krautuvu, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai šių klausimų nereglamentuoja, jeigu profesija nėra įtraukta į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486. Tuo atveju, kai darbininkas, naudojantis krautuvą, turi vairuotojo ar traktorininko teises, tai yra lengvinanti aplinkybė apmokant darbuotoją naudoti ir tinkamai bei saugiai valdyti tokio tipo darbo priemonę (mini krautuvą). Jeigu minimais krautuvais būtų važinėjama ir viešaisiais keliais, tai tuo atveju turėtų būti taikoma Kelių eismo taisyklių ir traktorininkų kvalifikacijai taikomi reikalavimai. (Atsakymas parengtas pagal 2015-05-26 dienai galiojančius teisės aktus.)
Kokių įmonių vadovai atleidžiami nuo atestavimo iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities? Jei jiems nereikia atestuotis, kaip tada turi būti užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata?
Nuo atestavimo iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities atleidžiami šių įstaigų, įmonių ar organizacijų vadovai: 1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų – atstovaujamųjų, valstybės vadovo, vykdomųjų, teisminės valdžios institucijų, teisėsaugos institucijų, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančių institucijų, įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų, valstybės pinigų fondų ir kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus; 2. politinių partijų, profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, labdaros ir paramos fondų, asociacijų, tarptautinių organizacijų; 3. Lietuvos mokslų akademijos, aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, centrų, tarnybų, biurų, laboratorijų, stočių, projektavimo ir konstravimo organizacijų; 4. tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų; 5. bankų, draudimo, kitų finansų ir kredito įstaigų. Nepaisant to, darbdavys nėra atleidžiamas nuo įstatyminės prievolės užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali teisės aktų nustatyta tvarka pirkti išorės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų paslaugas. Visais atvejais darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atsižvelgiant į įmonės ekonominės veiklos rūšį, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, turi būti užtektinai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones.(Atsakymas parengtas pagal 2015-03-26 dienai galiojančius teisės aktus.)
Kas pasikeitė įsigaliojus naujai instruktavimo tvarkai?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas rengia darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo, kuris taip pat nustato darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu, atsisakyta griežtų instruktavimo reglamentavimo procedūrų, keičiant jas teisinėmis prievolėmis darbdaviui, nenustatant konkrečių įgyvendinimo veiksmų reglamentavimo. Darbdavys (įmonės vadovas), įvertinęs profesinę riziką, gali pasirinkti būdus ir metodus, kaip spręsti klausimus, susijusius su darbuotojų instruktavimu. Darbdavys sprendžia, kaip įforminti, apskaityti, kokias formas naudoti, kad darbuotojas būtų instruktuotas, nustato darbuotojo instruktavimo periodiškumą, t.y. nustato: - asmenis, kurie instruktuos darbuotojus; - instruktavimo apimtį; - instruktavimo periodiškumą; - instruktavimo įforminimo tvarką; - kokiu būdu bus įsitikinama ar darbuotojas suprato kaip reikia dirbti saugiai ir nepakenkti sau ir kitų darbuotojų sveikatai ir t.t. (Atsakymas parengtas pagal 2015-03-26 dienai galiojančius teisės aktus.)
Ar reikia instruktuoti įmonės vadovą?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kiekvieno įmonės vadovo (darbdavio) žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas Vyriausybės nustatyta tvarka. Įmonės vadovo papildomai instruktuoti nereikia. Įmonės vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, pats nustato darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje. (Atsakymas parengtas pagal 2015-03-26 dienai galiojančius teisės aktus.)
Ar privalo būti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbuotojai, dirbantys pagal nuotolinio darbo sutartis?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, nuotolinio darbo sutartis – viena iš darbo sutarčių rūšių. Šios sutarties ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr.1043 „Dėl Atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ ir kolektyvinės sutartys. Skirtingai nuo kitų sutarčių, nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose negu darbovietė darbuotojui priimtinose vietose. Tačiau nepaisant to, tai nepaneigia darbdavio pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, jo nustatyta tvarka organizuoti arba pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti šių darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad jie būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Tokio darbuotojo naudojamos darbo priemonės, įranga, darbo vieta taip pat turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Darbdavys turi apmokyti darbuotoją, kaip saugiai naudotis darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis ir įranga. Kita vertus, darbuotojas, dirbantis pagal nuotolinio darbo sutartį, taip pat privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo jo elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata, taip pat tinkamu įrangos ir darbo priemonių naudojimu. Sprendimus, kokie asmenys instruktuos dirbančius pagal nuotolinio darbo sutartis darbuotojus, kokia apimtimi, kaip bus įformintas jų instruktavimas, koks bus jo periodiškumas, kaip bus tikrinamos darbuotojų žinios ir pan., darbdavys gali numatyti jo patvirtintoje darbuotojų instruktavimo tvarkoje. (Atsakymas parengtas pagal 2015-03-26 dienai galiojančius teisės aktus.)
Ar mažosios bendrijos direktorius privalo dalyvauti mokymuose ir turėti pažymėjimą, kaip ir UAB vadovai?
Reikalavimus įmonės vadovo mokymui ir atestavimui iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Šie teisės aktai ir juose įtvirtinti reikalavimai taikomi darbdaviams, turintiems samdomų darbuotojų, su kuriais sudarytos darbo sutartys (nepaisant jų rūšies), taip pat valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme nurodyta, kad šios bendrijos veikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pagrindu, t.y. mažosios bendrijos narius sieja civiliniai santykiai. Įnašu į šią bendriją gali būti pinigai ar kitoks turtas, bet ne darbas ir paslaugos. Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija. Tad darytina išvada, kad vykdant veiklą tik mažosios bendrijos nariams, yra netaikomi privalomi reikalavimai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, tame tarpe ir dėl šios bendrijos vadovo privalo mokymo ir atestavimo iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities. Kita vertus, atsiradus mažojoje bendrijoje samdomiems darbuotojams, su kuriais sudarytos darbo sutartys (nepaisant jų rūšies), mažosios bendrijos vadovui atsiranda prievolė būti apmokytam ir atestuotam iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities. (Atsakymas parengtas pagal 2015-03-26 dienai galiojančius teisės aktus.)
Ar įmonės direktorius (bendrasavininkas), kurio įmonėje darbuotojų daugiau nėra, turi būti atestuotas iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities?
Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta, jog kiekvieno darbdavio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiame kodekse darbdavys suprantamas kaip įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės ir teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, taip pat fizinis asmuo, jei jis turi samdomų darbuotojų. Tad kol įmonėje nėra samdomų darbuotojų, atestacija darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbdaviui (įmonės vadovui) nėra privaloma
Ar darbdavys privalo užtikrinti saugą ir sveikatą asmenų, kurie atlieka visuomenei naudingą veiklą?
Su asmeniu visuomenei naudingai veiklai atlikti turi būti sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos. Ši sutartis yra civilinė ir jai galioja Lietuvos Respublikos civilinio, ne Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Tačiau tai nereiškia, kad šie asmenys turi dirbti nesaugiai. Vadovaujantis Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu, visuomenei naudingos veiklos organizatorius prieš pradedant atlikti visuomenei naudingą veiklą, privalo informuoti asmenis, atliekančius visuomenei naudingą veiklą, apie visuomenei naudingos veiklos turinį (pobūdį), eigą ir saugą, nurodydamas apsisaugojimo nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones. Taip pat, jei visuomenei naudingos veiklos atlikimo metu naudojami darbo įrankiai, darbo drabužiai, asmeninės apsaugos priemonės, asmenys, atliekantys visuomenei naudingą veiklą, turi būti mokomi juos dėvėti ar jais naudotis. Visuomenei naudingos veiklos organizatorius pildo visuomenei naudingos veiklos apskaitos žurnalą (Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo 3 priedas), nurodydamas asmens, atliekančio visuomenei naudingą veiklą, vardą, pavardę, asmens kodą (gimimo datą), atliekamos veiklos turinį (pobūdį), jos pradžią ir pabaigą, informaciją dėl saugos instruktavimo, kitus organizatoriui reikalingus duomenis. Atsižvelgiant į tai, asmuo turi būti instruktuojamas
Ar darbdavio paskirti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai turi būti tiesiogiai pavaldūs darbdaviui ar darbdaviui atstovaujančiam asmeniui?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nuostatomis, darbdavio paskirti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai už savo darbą tiesiogiai atsiskaito darbdaviui ir turi būti jam tiesiogiai pavaldūs. (Atsakymas parengtas pagal 2015-03-26 dienai galiojančius teisės aktus.)
Kada darbdavys gali pats vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas?
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nustatyta, kad darbdavys gali pats atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas mažose įmonėse. Kai įmonė vykdo veiklą, nurodytą minėtų nuostatų 1 priede, tai šias funkcijas jis gali pats vykdyti, jeigu darbuotojų skaičius neviršija 9, 2 priede – neviršija 19, o 3 priede – neviršija 49. Šiuo atveju jis turi būti apmokytas ir atestuotas pagal Įmonės vadovo, vykdančio įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programą. (Atsakymas parengtas pagal 2015-03-26 dienai galiojančius teisės aktus.)
Kokį didžiausią svorį leidžiama kelti rankomis?
Krovinių kėlimą rankomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-293/V-869 patvirtinti Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis ( Žin., 2006, Nr. 116-4417). Reikalavimai nustato būtiniausius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus tvarkant krovinius rankomis, kur yra rizika darbuotojams, ypač susižeisti nugarą. Pasak šio teisės akto, krovinių tvarkymas rankomis – tai bet koks krovinio gabenimas ar laikymas, kai vienas ar daugiau darbuotojų kelia, leidžia žemyn, stumia, traukia, neša ar judina krovinį, kuris dėl jo savybių ar nepalankių ergonominių sąlygų kelia riziką darbuotojams, ypač susižeisti nugarą. Krovinių kėlimas rankomis priskiriamas ergonominiams veiksniams. Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo įmonėje tvarką ir bendrąsias prevencijos priemones dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią kelia ar gali sukelti ergonominiai rizikos veiksniai, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 patvirtinti Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai ( Žin., 2005, Nr. 95-3536). Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai nustato, kad vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą, negali viršyti moterims 10 kg., vyrams – 30 kg. (Atsakymas parengtas pagal 2015-03-26 dienai galiojančius teisės aktus.).
Kokia žemiausia oro temperatūra gali būti darbo vietoje?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 260 straipsnis ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) reglamentuoja, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, o užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ( Žin. 2003, Nr. 70-3170), darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat ir užtikrinant pakankamą oro temperatūrą darbo vietose. Patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus darbo patalpose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 ,,Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770 ( Žin., 2004, Nr. 45-1485). Šiluminės aplinkos parametrai yra oro temperatūra, oro santykinis drėgnumas ir oro judėjimo greitis. Šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją (lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb), ir sunkus fizinis darbas (III)). Pvz:. dirbant biure, žiemos metu, kai darbas reikalauja nedidelės fizinės įtampos sėdint, stovint ar vaikštant (darbo sunkumo kategorija Ib), darbo patalpų oro temperatūra turėtų būti 20 - 240C, oro santykinis drėgnumas iki 75%, oro judėjimo greitis – ne daugiau kaip 0,2 m/s. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 34 straipsnis nustato darbuotojo teises. Darbuotojas turi teisę: reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas; įrengtų kolektyvines apsaugos priemones; pats tartis su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovą. Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), įgyvendinimą ir apie tai informuoja darbuotojus. (Atsakymas parengtas pagal 2015-03-26 dienai galiojančius teisės aktus.)
Nuotolinės darbo teisės konsultacijos online.
Šie dokumentai yra privalomi pagal Naująjį DK.
Dokumentai darbo sutarties nutraukimui - 54 str. 55 str. 56 str. 57 str. 58 str. 59 str..
Nuotolinis darbas.
Darbas iš namų.