www.darbosutartis.lt
Kaip skaičiuojamas trijų mėnesių terminas papildomai poilsio dienai suteikti darbuotojams, kurie augina vieną vaiką iki dvylikos metų?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 138 straipsnio 3 dalis nustato papildomų poilsio dienų suteikimą darbuotojams, kurie augina vieną vaiką iki dvylikos metų. Tokiu atveju, darbuotojas turi teisę pasinaudoti viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinti darbo laiką aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), tuo laikotarpiu paliekant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Minimas trijų mėnesių terminas, per kurį darbuotojas, auginantis vieną vaiką iki dvylikos metų, gali pasinaudoti viena papildoma poilsio diena, skaičiuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo (2022-08-01), o vėliau - teisės įgijimo, pavyzdžiui, jau dirbantis darbuotojas šį poilsio laiką galės išnaudoti per rugpjūčio-spalio mėnesius, tuomet kita diena galės pasinaudoti kartą per lapkričio-sausio mėnesius ir taip toliau. Tuomet, kai priimamas naujas darbuotojas poilsio laikas suteikiamas nuo teisės į papildomą poilsio dieną įgijimo ir 3 mėnesiai skaičiuojami nuo šios datos, pavyzdžiui, jeigu naujas darbuotojas įdarbinamas ir teisę į papildomo poilsio dieną įgyja rugpjūčio 15 dieną, papildomo poilsio laiku jis galės pasinaudoti rugpjūčio-spalio mėnesiais. Nuo 2021 m. sausio 1 d. pasikeitė DGK sprendimų pateikimo antstoliams tvarka, kuri aktuali esant piniginio pobūdžio išieškojimams. Pagal naują tvarką įsigaliojo dvi naujovės, aktualios DGK (darbo ginčų komisijos) kreditoriams (ieškovams, t. y. tai ginčo šaliai, kuri siekia piniginės sumos išieškojimo pagal DGK sprendimą):
DĖL MINIMALIOSIOS MĖNESINĖS ALGOS DYDŽIO 2023 METAIS.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2023 metais taikytiną minimalųjį valandinį atlygį, kuris siekia 5,14 euro, ir minimaliąją mėnesinę algą, kuri siekia 840 eurų. VDI akcentuoja, kad minimaliojo darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnis. Vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsniu, darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis negu šio straipsnio numatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis arba minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis darbuotojui, kurį galima mokėti nekvalifikuotą darbą dirbančiam darbuotojui atitinkamai už vieną valandą arba visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių arba profesinių gebėjimų reikalavimai. Nekvalifikuotų darbuotojų profesijų pavadinimus ir jiems būdingas funkcijas apibrėžia Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos profesijų klasifikatorius LPK 2012, su kuriuo galima susipažinti čia. Pagal Klasifikatorių nekvalifikuoti darbininkai atlieka paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti dažniausiai reikia rankinio naudojimo įrankių ir fizinės jėgos. Daugumai šios grupės profesijų reikia pradinio išsilavinimo, kai kuriems darbams gali prireikti neilgo mokymo darbo vietoje. Profesijų pavyzdžiai: kambarinė, automobilių plovėjas, pakuotojas, krovikas, prekybos salės darbuotojas, virtuvės darbininkas, sargas ir kita. Šiuo Klasifikatoriumi darbdaviai gali vadovautis spręsdami, ar konkreti pareigybė priskirtina nekvalifikuotam darbui, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar tam tikra pareigybė yra priskirtina nekvalifikuotam darbui, sprendžia darbdavys, įvertindamas tai, ar konkrečiai pareigybei yra keliami specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Taigi darbuotojui už nekvalifikuotą darbą turi būti mokamas ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, jam už tokį darbą mokama proporcingai. Tiek kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni už Vyriausybės patvirtintus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai, tiek darbo sutartyje šalys gali susitarti dėl didesnio apmokėjimo. Tiesa, tuo atveju, kai darbuotojas dirba kvalifikuotą darbą, kuriam atlikti reikia tam tikro išsilavinimo ar būtina turėti specialų pasirengimą, jam turi būti mokamas didesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis darbo užmokestis. Kiek daugiau turi būti mokama už kvalifikuotą darbą, Darbo kodeksas nenumato: konkretus darbo užmokesčio dydis nustatomas abipusiu darbo sutarties šalių sutarimu. Virusas COVID-19, darbas ir šeima – dažniausiai kylantys klausimai
Koronaviruso (COVID-19) grėsmei vis augant, iki kovo 27 dienos Lietuvoje uždaromos ugdymo įstaigos, atšaukiami masinio susibūrimo renginiai, ribojamas kultūros, laisvalaikio, sporto įstaigų lankymas ir jų veikla. Vasario 26 dieną Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, šiuo metu šalyje identifikuoti trys virusu užsikrėtę asmenys. Pasaulio sveikatos organizacija dėl koronaviruso paskelbė pandemiją, lietuviams rekomenduojama atidėti visas keliones į užsienio šalis. Vyriausybė nusprendė, kad draudžiamos kelionės į Italiją, Kiniją, Pietų Korėją, Singapūrą ir Japoniją. Rizikingos šalys, iš kurių grįžus reikia izoliuotis: Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir visa Italija. Asmenims, atvykusiems iš šių šalių, reikia užpildyti anketą. Valstybių sąrašas pagal sergamumo situaciją nuolat atnaujinimas Užsienio reikalų ministerijos. Dėl koronaviruso uždaromos darželiai, mokyklos. Kaip užtikrinti vaikų priežiūrą? Jaunesni nei 6 metų vaikai arba vaikai su negalia atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius be objektyvios būtinybės neturėtų būti paliekami vieni, juos turėtų prižiūrėti arba suaugusieji, arba vyresni nei 14 metų paaugliai. Tai reiškia, kad sustabdžius ugdymo procesą mokinukai jau galėtų pabūti vieni namuose, o darželinukams reiktų vyresniųjų priežiūros. NUOTOLINIS DARBAS. Tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ne ilgiau nei 14-ai kalendorinių dienų. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. ATOSTOGOS. Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas – kasmetines arba nemokamas. PAGALBA. Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti asmenys: seneliai, vyresni broliai ar seserys ir panašiai. Dėl koronaviruso uždaromos ugdymo įstaigos, stabdoma kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veikla. Kaip darbuotojams bus apmokama už darbą, kai jie nedirbs? Darbas uždarius įstaigas nutrūksta ne visais atvejais, ypač jei jis nėra susijęs su gausiais tiesioginiais kontaktais su žmonėmis. Šiuo metu egzistuoja tokios galimybės: NUOTOLINIS DARBAS. Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. Kaip žinoma, pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo ir netgi pats siūlyti dirbti nuotoliniu būdu. NEDARBINGUMAS, JEI AUGINAMAS MAŽAS VAIKAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14-ai kalendorinių dienų. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. PRASTOVA. Jei darbdavys, įvertindamas situaciją kaip ekstremalią, pats nuspręstų stabdyti įmonės veiklą ir darbuotojams nebūtų galimybės dirbti nuotoliniu būdu iš namų, tuomet galiotų Darbo kodekso nuostatos dėl prastovos. Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Kada galiu prašyti darbdavio suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu? Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, ar gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui. Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Grįžau iš rizikingų šalių, kuriose plinta koronavirusas, todėl izoliuojuosi 14-ai dienų. Nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl reikia nedarbingumo. Kur dėl jo kreiptis? Ar reikia kažkur eiti fiziškai? Užtenka telefonu kreiptis į šeimos gydytoją – jis išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Svarbu, kad prieš kreipdamasis į šeimos gydytoją žmogus privalo užpildyti formą, patalpintą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje, adresu http://nvsc.lrv.lt/covid-19. Tai reiškia, kad nereikės laukti, kol gydytojas gaus siuntimą iš NVSC. Vaikas koronaviruso židinyje lankėsi be tėvų – su kitais asmenimis. Dabar jam reikia izoliuotis 14 dienų. Ar gali nedarbingumą tokiu atveju gauti vaiką prižiūrintys tėvai ar seneliai? 14-ai dienų nedarbingumą gali gauti ir vienas tėvų, įtėvių, senelių bei globėjų, kurių vaikai iki 14 metų amžiaus lankėsi koronaviruso paveiktose teritorijose. Tokiu atveju reikia užpildyti formą, patalpintą interneto puslapyje http://nvsc.lrv.lt/covid-19 ir kreiptis į šeimos gydytoją. Ar gavus nedarbingumą dėl saviizoliacijos gausiu ligos išmoką? Kokio dydžio? Jei asmuo dirbantis ir jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka bus mokama tokio pat dydžio kaip ir dėl bet kurios kitos ligos – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. 65,94 proc. išmoką nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ gaus tėvai, prižiūrintys vaikus jų ligos ar izoliacijos atveju ir priešmokyklinukų, ikimokyklinukų ar pradinukų tėvai, prižiūrintys vaikus, kai ugdymo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Kas pasirūpins mano vaiku, jei mane karantinuos? Jeigu nereikia izoliuoti paties vaiko (neturėjo kontakto su izoliuojamu asmeniu, nesilankė zonose, kuriose fiksuotas viruso protrūkis), vaiku turėtų pasirūpinti kitas iš tėvų. Jei tokios galimybės nėra – kiti tėvų parinkti asmenys. Tėvai taip pat turi galimybę kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu nustatymo. Kai asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, nėra, reikia pranešti apie tai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri spręs dėl būtinybės užtikrinti vaikui saugią aplinką. Ar turiu pranešti darbdaviui apie suteiktą nedarbingumą grįžus iš koronaviruso židinių? Darbo kodekse numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Taip pat – kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Nors tiesiogiai apie pareigą pranešti apie suteiktą nedarbingumą Darbo kodekse nekalbama, gera darbuotojo ir darbdavio bendravimo praktika sako, kad darbdavys turi žinoti, kodėl jo darbuotojo nėra darbe. Tad tiek apsirgę darbuotojai, tiek grįžę iš užkrėstų vietovių ir gavę nedarbingumo pažymėjimus asmenys turėtų informuoti savo darbdavį apie tai, kad į darbą neatvyks dėl ligos arba karantino. Darbdavys el. paštu išplatino laišką, kuriuo draudžia vykti atostogauti į užsienį. Ar jis gali taip elgtis? Drausti naudotis kasmetinėmis atostogomis (vykstant ar nevykstant į užsienį) darbdavys dėl viruso grėsmės negali. Darbdavys galėtų nesuteikti atostogų dėl kitų objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, argumentuodamas, kad laikotarpis yra labai intensyvus darbo organizavimo prasme ir reikalinga, jog darbuotojai dirbtų). Tačiau darbdaviui nedraudžiama teikti darbuotojams rekomendacijų dėl viruso grėsmės ir dėl nesilankymo tam tikrose šalyse. Ką privalo darbdavys padaryti papildomai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, kai paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso? Iškilus koronaviruso grėsmei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių. Siūloma vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos parengtomis rekomendacijomis: Užtikrinti reguliarų patalpų vėdinimą ne rečiau kaip 5 kartus per dieną. Aprūpinti įmonę asmens higienos priemonėmis (muilu, popieriniais vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekavimo priemonėmis) ir užtikrinti jų nuolatinį papildymą. Užtikrinti asmens higienos priemonių (dezinfekavimo priemonių) prieinamumą visoje darbovietėje (prie centrinio įėjimo, prie įėjimų į tualeto patalpas ir kitose patalpose, kuriose įrengti praustuvai). Užtikrinti biure esančių paviršių (stalų, kėdžių, palangių) valymą drėgnuoju būdu ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. Užtikrinti, kad įmonėje esantys tualetai ir jų durų rankenos būtų dezinfekuojami ne rečiau kaip 5 kartus per dieną. Informuoti darbuotojus apie asmens higienos priemonių taikymą dažnai lankomose ir matomose vietose (pavyzdžiui, kabinant informaciją prie įėjimų / išėjimų). Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, o darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Ar galiu atsisakyti dirbti, jei paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso Lietuvoje, darbdavys nesiima jokių papildomų priemonių dėl saugos ir sveikatos (nėra dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių, papildomai nedezinfekuojamos patalpos ir pan.)? Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Pavojaus saugai ir sveikatai atvejais, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui atsisakymo dirbti priežastis. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Už laiką, kurį darbai sustabdomi, darbuotojams darbdavys moka jų vidutinį darbo užmokestį. Darbai privalo būti sustabdyti, kai darbo aplinka yra kenksminga ar kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgdami į dėl koronaviruso susidariusią ekstremalią situaciją Lietuvoje ir kilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus. Tokiu atveju darbuotojams už ši laiką turi būti mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. Ką daryti, jeigu darbdavys ir darbuotojas nesusitaria dėl apsaugos priemonių ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu? Kai darbo aplinka yra kenksminga ir kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdavys turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus, o darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti. Jeigu darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas ar darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai pareikalauja padalinio vadovo ar kito darbdavio atstovo sustabdyti darbus, o šis nesutinka, darbuotojų atstovas apie tai turėtų pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui. Jeigu inspektoriaus reikalavimas nevykdomas, jis turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad darbai būtų sustabdyti, o darbuotojai iš darbo vietų būtų išvesti. Iki bus įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą ir palikti darbo vietą. Ką daryti darbdaviui, jei darbuotojas atvyksta į darbą, nors, darbdavio žiniomis, jis grįžęs iš šalių arba jų regionų, kurios yra paskelbtos koronaviruso židiniais? Rekomenduojama tokiems darbuotojams, kurie neseniai keliavo į koronaviruso paveiktas teritorijas, 14 dienų po grįžimo, jei tai įmanoma, suteikti galimybes dirbti namuose nuotoliniu būdu. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet galima darbuotoją nukreipti į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris organizuos nedarbingumo išdavimą. Sveikatos apsaugos ministerija yra paskelbusi, kad supaprastinta tvarka kreiptis dėl nedarbingumo galima grįžus iš teritorijų, kur koronavirusas plinta visuomenėje: Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir visa Italija. Dėl darbo užmokesčio dydžio keitimo darbo sutartyse nuo 2019 m. sausio 1 d.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo valstybinio socialinio draudimo įmokos yra perkeliamos darbuotojui. Minėto įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. sausio 1 d. darbdavys, kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį.Nuo 2019 metų •* Darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos darbuotojui •* MMA - 555 Eur, MVA - 3,39 Eur Darbdavio pareigos
darbosutartis.lt – darbo teisė suprantamai
- Darbo teisės šaltiniai ir principai - Darbo teisės subjektai: darbuotojas ir darbdavys, jų atstovai - Terminai darbo teisėje - Individualūs darbo santykiai - Darbo sutartis, jos sudarymas - Darbo sutarčių rūšys - Darbo sutarties vykdymas - Darbo sutarties pasibaigimas - Darbo laikas - Poilsio laikas - Darbo užmokestis. Garantijos ir kompensacijos - Darbo drausmė (drausminių pažeidimų tyrimas) - Materialinė atsakomybė - Darbuotojų sauga ir sveikata - Individualūs darbo ginčai - Darbo įstatymų laikymosi kontrolė ir priežiūra Čia galite rasti atsakymus į aktualiausius klausimus darbo teisės srityje. 
„www.darbosutartis.lt“ raštiška nuoroda, kaip autorių teisių savininko yra būtina, bet kokiam naudojimuisi interneto svetainėje esančia medžiaga. Savo veikloje vadovaujamės šiais principais:
Mokslo metų šventė Šiemet Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 1-oji – bus šeštadienį, todėl, kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), mokslo metų pradžios šventė nukeliama į artimiausią darbo dieną – rugsėjo 3-ąją, pirmadienį. Tačiau, kaip skelbia ŠMM, susitarusios mokyklos bendruomenėje ir suderinusios su savivaldybe ar kitais mokyklos savininkais, mokslo metų pradžios šventę mokyklos gali surengti ir šeštadienį, rugsėjo 1-ąją. Darbo laikas mokytojams ir kitiems ugdymo įstaigų darbuotojams rugsėjo 1-ąją Jei mokyklos mokslo metų pradžios šventę rengtų rugsėjo 1-ąją, šeštadienį, ir mokykloje tą dieną nenumatytas darbas pagal grafiką, šventėje dirbsiantiems mokytojams turėtų būti apmokama kaip už darbą poilsio dieną, t. y. dvigubai. Darbuotojo pageidavimu, padvigubintas darbo poilsio dieną laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų. Būtina pasitikrinti sveikatą Taip pat primename, kad visi mokymo ir ugdymo įstaigų darbuotojai privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze. Šie patikrinimai skirti apsaugoti visuomenę (ypač vaikus) ir pačius darbuotojus nuo galimo užkrečiamųjų ligų plitimo. O kas du metus – tikrintis ir dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. Šie patikrinimai skirti apsaugoti mokymo ir ugdymo darbuotojus nuo jų darbo aplinkoje esančių kenksmingų (cheminių, fizikinių, ergonominių ir t.t.) darbo aplinkos veiksnių. Informacija tėvams Tėveliams primename, kad galima pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų asmenims, auginantiems vaikus. Pirmąją mokslo metų dieną darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama teisė gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Kadangi ši garantija sietina su mokslo metų pradžios švente, ja turės teisę pasinaudoti ir tėvai, kurių vaikams mokslo metų pradžios šventė rengiama rugsėjo 3-ąją. Tačiau ši garantija taikoma tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį, t. y. netaikytina darbuotojams jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų) ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų.Taip pat – vaikui sulaukus 14 metų, ši lengvata tėvams nebegalioja. Kam priklauso mamadieniai ir tėvadieniai Vienas mamadienis ir vienas tėvadienis per mėnesį priklauso tėvams, auginantiems 2 vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų. Du mamadieniai ir Du tėvadieniai per mėnesį priklauso tėvams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų. Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 1 papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę. Kitaip tariant, mama ar tėvas gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti 2 valandomis trumpiau. Jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Vadinasi, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis nei 8 valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. Kai vaikai sulaukia 12 metų, teisė į papildomą poilsio laiką per mėnesį nebegalioja. (Atsakymas parengtas pagal 2018-11-01 dienai galiojančius teisės aktus.) 
Atostogų apmokėjimas Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui (taip pat valstybės tarnautojui ir žvalgybos pareigūnui, tarnaujančiam žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį), paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis, kuris apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 "Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo" patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Pagal šį Aprašą skaičiuojamasis laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Apskaičiuojant vidutinį valandinį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius). Darbo apmokėjimo lėšos, kurios įskaitomos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, išvardytos Aprašo 3 punkte. Darbuotojų, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų darbo užmokestis yra nustatytas skirtinguose teisės aktuose, todėl kiekvienai šių asmenų grupei apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įskaitomos jiems nustatyto darbo užmokesčio lėšos. Darbuotojams pagal Darbo kodeksą įskaitoma: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais – į apskaičiavimus įskaitomas didesnis apmokėjimas už darbą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas) mokama pareiginė alga yra mėnesinė alga, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis, tai yra šiame įstatyme nustatyta pareiginės algos kintamoji dalis yra sudėtinė mėnesinės algos dalis). Valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23–261 straipsnio nuostatas, į vidutinį darbo užmokestį (vidutinį tarnybinį atlyginimą) įskaitoma: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą. Žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, atsižvelgiant į Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalį, į vidutinį darbo užmokestį (vidutinį tarnybinį atlyginimą) įskaitoma: 1) pareiginė alga; 2) priedai už tarnybinį rangą ir tarnybos stažą. Skatinamosios išmokos, nustatytos Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme ir Žvalgybos įstatyme, į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos, tai yra neįskaitoma: • darbuotojams – premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus; • valstybės tarnautojams – vienkartinė piniginė išmoka, skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka; • žvalgybos pareigūnams – vienkartinė piniginė išmoka, neviršijanti žvalgybos pareigūno vieno mėnesio vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio sumos. Be to, Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 3.1 papunktyje numatytas pereinamasis laikotarpis: nustatyta, kad skaičiuojant darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinį darbo užmokestį, vadovaujantis Aprašu, kai į skaičiuojamąjį laikotarpį įtraukiami mėnesiai iki šio nutarimo įsigaliojimo (iki 2017-07-01), šiais mėnesiais gautas darbo užmokestis į vidutinį darbo užmokestį įskaitomas vadovaujantis iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusia tvarka. (Atsakymas parengtas pagal 2018-08-17 dienai galiojančius teisės aktus.) 
Ar darbdavys privalo darbuotojui prašant viršvalandinį darbą, darbą poilsio ar švenčių dieną, kompensuoti DK 144 str. 5 d. nustatyta tvarka? DK 144 str. 5 d. numatyta, kad darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. VDI specialistų nuomone, ši teisės norma nenumato pareigos darbdaviui sutikti su darbuotojo prašomu kompensavimo būdu, taigi, esant objektyvioms priežastims, darbdavys turi teisę atsisakyti tokį prašymą tenkinti. Paminėtina, kad DK 144 str. 5 d. turėtų būti aiškinama įgyvendinant lankstumo principą ir darbuotojo bei darbdavio susitarimo teisę dėl alternatyvios kompensavimo formos poilsiu, už tą poilsį mokant dvigubai (suteikiant dvi apmokamas dienas). Kadangi sistemiškai aiškinant DK normas už darbą švenčių ir poilsio dieną imperatyviai yra mokamas dvigubas tarifas, todėl darbuotojui pasirinkus, o darbdaviui sutikus, pvz., darbą poilsio, švenčių dienomis kompensuoti DK 144 str. 5 d. numatyta tvarka, t. y. jeigu šalys susitarė dėl alternatyvaus kompensavimo būdo (pasirinko apmokamą poilsį), jam suteikiamos dvi poilsio dienos, kurios pridedamos prie kasmetinių atostogų. (Atsakymas parengtas pagal 2018-08-17 dienai galiojančius teisės aktus.) Ar darbas naktį gali būti kompensuojamas suteikiant kasmetines atostogas?
DK 144 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. DK 144 straipsnio 5 dalis numato, kad darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš DK 144 straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. Vadovaujantis išdėstytu bei aiškinant DK nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad dar darbas naktį kompensuojamas tik padidintu darbo užmokesčiu, t.y. už darbą naktį kasmetinių atostogų laikas nesuteikiamas. (Atsakymas parengtas pagal 2018-08-17 dienai galiojančius teisės aktus.) |
Rengiame visas PAREIGINES INSTRUKCIJAS pritaikytas būtent Jūsų poreikiui ir atsisžvelgiant į Jūsų veiklos specifiką bei Jūsų darbo santykių ypatumus.
|
