UŽDUOTI  KLAUSIMĄ

DARBO TEISĖS ŽINUČIŲ PASLAUGA. Tai verta žinoti ...

Užsakius šią paslaugą, vienerių metų begyje kiekvieną ketvirtadienį Jūsų nurodytu el. pašto adresu mes Jums atsiųsime aktualų klausimą bei, vadovaujantis norminiais teisės aktais parengtą atsakymą darbo teisinių santykių srityje. Kiekvienas esame darbo santykių dalyvis, darbuotojas ar darbavys, todėl kiekvienam naudinga žinoti savo teises ir pareigas darbo santykių srityje.

Ši paslauga metams Jums kainuos tik 20 litų 

---

Klausimai – atsakymai - pavyzdžiui 

Ar pirmoji mokslo metu diena yra darbo ar poilsio diena? 

Atsakydami į Jūsų klausimą nurodome, kad Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

Teisės į šio straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

(LR DK   214 str.)

---

Kokios dienos laikomos šventinėmis dienomis ir kaip jos apmokamos?

LR DK 162 str. nustatyta, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis:
1)  sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną; 
2) vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; 
3) kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; 
4) sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; 
5) gegužės 1-ąją - Tarptautinę darbo dieną; 
6) pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną; 
7) pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną;
8) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną;
9) liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną; 
10) rugpjūčio 15-ąją - Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); 
11) lapkričio 1-ąją - Visų Šventųjų dieną; 
12) gruodžio 24-tąją – Kūčių dieną;
13) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis. 
Skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. Nėščias moteris, neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki trejų metų, bei darbuotojus, vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti švenčių dienomis galima skirti tik jų sutikimu.
LR DK 194 str. nustatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje,arba darbuotojo pageidavimukompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.
(Atsakymas parengtas pagal 2011-06-23 galiojančius teisės aktus.)

---

Ar parašius pareiškimą, kad atleistų iš darbo savo noru, galima jį atšaukti?

LR DK 127 str. 1d. nustato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio.Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.

Minėto straipsnio 4d., nustatyta, kad darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu.