Ar priklauso vienoms auginančioms vaiką 25 atostogų dienos, jeigu esu bendrosios praktikos slaugytoja (medikams irgi taip priklauso 26 atostogų dienos). Ar gali būti, kad prie mano atostogų prisideda 5 darbo dienos, nes viena auginu vaiką?
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK)  126 straipsnio 3 dalį, darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, ir darbuotojams su negalia suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimties darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteikiamos penkių savaičių trukmės kasmetinės atostogos.
Remiantis DK 138 straipsnio 1 dalimi, darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.
Taigi, jeigu pagal pareigų kategoriją darbuotojas patenka į Pailgintų atostogų aprašo reglamentavimo sritį ir tuo pačiu vienas augina vaiką, tai jam turėtų būti skaičiuojamos ir suteikiamos tik pailgintos atostogos. Atostogos nesisumuoja.​​
​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Kaip skaičiuojami atostoginiai, kai darbuotojo atostogos prasideda vieną mėnesį, o baigiasi kitą?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 130 straipsnio nuostatomis, atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią arba, DK nustatytais atvejais, įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.
Vidutinis darbo užmokestis atostoginiams išmokėti yra skaičiuojamas vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, kurio 5.1 papunktyje nurodyta, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Taigi už suteiktas kasmetines atostogas mokamas vidutinis darbo užmokestis, o jo išmokėjimo tvarka gali būti dvejopa, tiek išmokant prieš jų pradžią, tiek darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia tvarka yra mokama, vidutinis darbo užmokestis už kasmetinių atostogų laiką paskaičiuojamas vieną kartą. Taigi jeigu kasmetinės atostogos prasideda, pvz., spalį, vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra rugsėjis, rugpjūtis ir liepa.
​​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Ar darbuotojui su negalia, sukakusiam senatvės pensijos amžiaus, priklauso ilgesnės trukmės atostogos pagal DK 126 str. 3 d.?
Asmens su negalia sąvoka yra išaiškinta Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 str.: asmuo su negalia – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki pilnametystės, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu (Įstatymo 18 str. 1 d.), dalyvumo lygis nustatomas asmenims iki pilnametystės, jeigu jie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir pilnamečiams asmenims (Įstatymo 19 str. 1 d.).
Darbuotojas, kuris turi nustatytą dalyvumo lygį, nepriklausomai nuo senatvės pensijos amžiaus, turėtų teisę į ilgesnės trukmės atostogas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 str. 3 d.
​​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Jeigu darbdavys dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių darbuotojui negali suteikti pietų pertraukos, ar tokiu atveju, pietų pertrauka yra įskaitoma į darbo laiką ir turėtų būti apmokama darbo užmokesčiu?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 122 straipsnis numato, kad poilsio laikas – laisvas nuo darbo laikas. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę.Taigi, DK įtvirtina pareigą darbdaviui garantuoti darbuotojams pertrauką pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po penkių valandų darbo (šios pertraukos metu sudarant sąlygas darbuotojui palikti darbo vietą ir išnaudoti šį laiką savo nuožiūra, neįskaitant jos į darbo laiką ir už ją nemokant darbo užmokesčio), tačiau pačios pertraukos trukmę, jos pradžią/pabaigą ir kitas sąlygas nustato pati darbovietė vidaus tvarkoje, atsižvelgiant į darbo teisės normas ir darbo dienos (pamainos) grafikus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu nėra galimybės suteikti pietų pertrauką, darbdavys turi suteikti galimybę pavalgyti darbo laiku. Tokiu atveju, pertrauka pailsėti ir pavalgyti įskaitoma į darbo laiką ir apmokama darbo užmokesčiu.
​​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Ar darbuotojas atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiu kaupia kasmetines atostogas darbovietėje?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 4 dalyje išskirti laikotarpiai, kurių metu darbuotojas kaupia kasmetines atostogas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal DK 127 straipsnio 4 dalies 3 punktą, darbo dienų, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų, laikotarpiai kaupia kasmetines atostogas. Paminėtina, kad darbuotojui atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiu kasmetinės atostogos darbovietėje nesikaupia.
​​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Kaip mokėti įmonės vadovui, kai jis, savo poilsio metu būdamas komandiruotėje, dirbo?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 4 dalis numato, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.
Pažymėtina, kad pagal suderintą su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija poziciją, kelionės laikas turėtų apimti visą laiką nuo darbuotojo išvykimo iš namų iki jo atvykimo į darbdavio nurodytą vietą (pvz., vykstant į užsienį, nuo išvykimo iš namų į oro uostą iki atvykimo į viešbutį arba konkrečią nurodytą darbo pareigų atlikimo vietą kitoje vietovėje nei nuolatinė darbuotojo darbo vieta, jeigu darbuotojas iškart vyksta į ją) ir atvirkščiai grįžtant atgal. Vykstant į užsienį, kelionės laikas turėtų apimti ne tik faktinį skrydžio laiką, bet ir visą kitą kelionėje sugaištą laiką – vykimą į oro uostą / iš oro uosto, laukimo laiką prieš skrydį, laukimo laiką tarp skrydžių, bagažo atsiėmimo po skrydžio laukimo laiką, vykimo iš oro uosto į viešbutį ar darbdavio nurodytą vietą kitoje vietovėje laiką (ir atvirkščiai grįžtant atgal) ir visą kitą laiką, kurį darbuotojas sugaišta keliaudamas į darbdavio nurodytą vietą.
Atsižvelgiant į DK 107 straipsnio 4 dalies turinį, kelionės laikas yra įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, todėl visas kelionės laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai darbuotojo dirbtas laikas viengubu darbo užmokesčiu, o darbuotojui, kurio kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, papildomai dar suteikiama teisė pasirinktinai į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šį poilsio laiką pridėti prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo viengubą darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 5 dalimi, komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų.
Pabrėžtina, kad vadovaujantis DK 144 straipsnio 6 dalimi, juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio kodekso 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu dvidešimt procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus. Tokių darbuotojų sąrašą nustato darbo teisės normos.
Taigi, tuo atveju, kai vadovas dirbo jo poilsio dieną, ši diena turėtų būti apskaitoma DK 144 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, tuo tarpu, jeigu vadovas jo poilsio dieną praleido kelionėje, bet nedirbo, jam, šis laikas turėtų būti kompensuojamas DK 107 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. kelionės laiką apmokant viengubu darbo užmokesčiu papildomai dar suteikiant teisę pasirinktinai į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šį poilsio laiką pridedant prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo viengubą darbo užmokestį.
​​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Ar darbuotojui su negalia priklauso papildomos atostogos už darbo stažą?
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK)  126 straipsnio 3 dalį, darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, ir darbuotojams su negalia suteikiamos ilgesnės trukmės dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.
Taigi, jeigu darbuotojui suteikiamos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos pagal DK 126 straipsnio 3 dalį, prie jų pridedamos ir papildomos atostogos už nepertraukiamąjį darbo stažą.
​​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Kada pagal įstatymą darbuotojui išmokami atostoginiai? Ar visais atvejais iki atostogų pradžios?
Vadovaujantis DK 130 straipsnio 2 dalimi, atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Ši norma įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už atostogų laikotarpį darbuotojui turi būti sumokama iki atostogų pradžios.

Tačiau atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) ar 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę), ar 4 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Šiuo atveju, atsižvelgiant į DK 146 straipsnio reikalavimą, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį; bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip (1 dalis), atostoginiai išmokami darbuotojui nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.

Dar daugiau lankstumo numato DK 130 straipsnio 3 dalis, jog esant darbuotojo atskiram prašymui, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Vadinasi, esant darbuotojo pageidavimui atostoginius gauti kartu su darbo užmokesčiu, atostoginiai darbuotojui turėtų būti sumokami įprastais darbovietėje darbo užmokesčio mokėjimo terminais ir tvarka. Pavyzdžiui, darbuotojui pateikus prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo rugpjūčio 20 – rugsėjo 10 dienomis ir pageidaujant gauti atostoginius darbo užmokesčio mokėjimo terminais, atostoginiai už rugpjūčio mėnesį turėtų būti sumokami su rugpjūčio mėnesio darbo užmokesčiu, o atostoginiai už rugsėjo mėnesį – su rugsėjo mėnesio darbo užmokesčiu. Paminėtina, kad darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato draudimo skaidyti atostoginius juos išmokant.

Kaip turėtų būti sumuojamas papildomas poilsio laikas naudojantis DK 138 straipsnio 3 dalyje numatyta garantija?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 138 straipsnio 3 dalis nustato, kad  darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.
DK 138 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta lengvata yra nustatyta, atsižvelgiant į 8 valandų darbo dieną bei 40 valandų darbo savaitę. Šią išvadą galima daryti dėl to, kad DK 138 straipsnio 3 dalies norma numato galimybę darbuotojui, auginančiam, pavyzdžiui, du vaikus iki dvylikos metų, pasirinkti papildomą poilsio dieną per mėnesį arba jos alternatyvą – darbo savaitės trumpinimą 2 valandomis per savaitę. Kitu atveju, jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, pavyzdžiui, 20 valandų per savaitę, jam turėtų būti suteikiamas 4 valandų papildomas poilsis per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 1 valanda per savaitę), o jeigu dirbama ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo, pavyzdžiui, 60 valandų per savaitę, tuomet darbuotojui turėtų būtų suteikiama proporcingai ilgesnė papildoma poilsio diena – 12 valandų per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 3 valandomis per savaitę).
Pažymime, kad jeigu darbuotojas dirba ilgesnėmis negu 8 darbo valandos pamainomis, jo prašymu turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti visa laisva darbo diena (pamaina), papildomą poilsio laiką sumuojant, pavyzdžiui, darbuotojai, kurie dirba 12 valandų per parą, visa laisva pamaina galėtų pasinaudoti kas 1,5 (pusantro) mėnesio, o tie, kurie dirba 24 valandas – kas 3 mėnesius.
Darbuotojai, auginantys vieną vaiką iki dvylikos metų, turi teisę į vieną papildomą poilsio dieną per tris mėnesius (arba sutrumpintą darbo laiką aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Paaiškiname, kad į šį papildomą poilsio laiką darbuotojas įgyja teisę iškart prasidėjus skaičiuojamajam laikotarpiui.
Tuo atveju, jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė 8 valandos, papildomu poilsio laiku darbuotojas gali pasinaudoti bet kuriuo momentu per 3 mėnesių laikotarpį. Tačiau jeigu darbuotojas dirba ilgesnėmis, negu 8 valandos pamainomis, pavyzdžiui, po 12 valandų, toks darbuotojas gali trumpinti darbo laiką 8 valandomis arba sumuoti papildomą poilsio laiką, kol nesusidarys pilna papildoma poilsio diena, t. y. vadinamasis „mamadienis“ arba „tėvadienis“ būtų suteikiamas po 4,5 mėnesio, nes per 3 mėnesius priklauso tik 8 valandos papildomo poilsio laiko, o per papildomus 1,5 mėnesio – dar 4 valandos papildomo poilsio laiko.
Primename, kad ši poilsio diena prilyginama 8 valandų trukmei, todėl jeigu darbuotojas dirba  ne visą darbo laiką, pavyzdžiui, 20 valandų per savaitę, jam turėtų būti suteikiamas 4 valandų papildomas poilsis per mėnesį, o ne 8 valandų, t. y. proporcingai darbo laiko normai.
​​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Kam taikoma DK 138 straipsnio 4 dalyje numatyta garantija? Kokios trukmės laisvas nuo darbo laikas pirmąją mokslo metų dieną suteikiamas darbuotojui dirbančiam 12 valandų pamainomis?
Pirmąją mokslo metų dieną darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo (paruošiamoji klasė prieš mokyklą), pradinio ugdymo (nuo 1 iki 4 klasės) ir pagrindinio ugdymo programas (nuo 5 iki 10 klasės), suteikiama teisė gauti ne mažiau kaip pusę  darbuotojų darbo dienos laisvo laiko, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Tačiau ši garantija taikoma tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį ar per tris mėnesius, t. y. netaikytina darbuotojams jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, du ir daugiau vaikų iki 12 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų).
Tėvai (ar kiti darbuotojai, faktiškai auginantys vaiką (-us)), ir norintys pasinaudoti minėta Darbo kodekso garantija bei palydėti vaiką į Rugsėjo 1-osios šventę, turi teisę gauti ne mažiau kaip pusę savo darbo dienos laisvo laiko (pavyzdžiui, jeigu šią dieną numatyta 12 valandų darbo dienos (pamainos) trukmė, suteikiama ne mažiau 6 valandų laisvo laiko).
​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Ar suteikiamas „mamadienis“ („tėvadienis“) darbuotojai (-ui), jeigu darbuotojos (-o) nuolatinė gyvenamoji vieta nesutampa su jos (-o) vaikų gyvenamąja vieta (darbuotojos (-o) vaikai gyvena atskirai)?
„Mamadieniai“ („tėvadieniai“) (t. y., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta garantija) suteikiami darbuotojams, auginantiems vaiką (-us). Sąvoka „asmuo, auginantis vaiką (-us)“ yra vertinamoji sąvoka, todėl kiekvienu individualiu atveju, nustatant jos prasmę, turi būti atsižvelgiama į konkrečias vaiko auginimo aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143–531/2010 yra nurodęs, jog: „vaiko auginimo sampratai yra būdingi nuolatinumo ir nepertraukiamumo aspektai. Šie aspektai visiškai realizuojami tik turint pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku“. Todėl kiekvienu atveju darbdavys turi įvertinti, ar darbuotojas su vaiku (-ais) palaiko nuolatinį, nepertraukiamą ryšį. Taip pat įsitikinti, kad darbuotojas ne vien tik vykdo pareigą materialiai išlaikyti ir aprūpinti vaiką, bet ir visapusiškai aktyviai dalyvauja jo (-ų) gyvenime.

Taigi pasinaudoti „mamadieniu“ („tėvadieniu“) galėtų ir tie darbuotojai, kurie visapusiškai aktyviai dalyvauja vaiko (-ų) gyvenime, rūpinasi auklėjimu, skiria savo laiką bei dėmesį ir pan., nepaisant to, kad vaiko (-ų) nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su kitu tėvu.
​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Darbuotojas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą ir atostogos jam suteikiamos savaitėmis. Kaip ir už kiek valandų apmokėti atostoginius už atostogų savaitę, kai darbuotojo darbo sutartyje nustatyta mėnesinė darbo laiko norma (valandomis per mėnesį). Kaip apskaičiuoti, kai darbuotojas dirba ne pilną darbo laiko normą (pavyzdžiui, 120 val./mėn.)?
DK 130 str. 1 d. numato, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašo 6 p. nustato, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, laikomasi Aprašo 5 p. nuostatų. <…> Kai taikoma suminė darbo laiko apskaita ir darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, vidutinis darbo užmokestis mokamas pagal tam darbuotojui nustatytą darbo laiko normą. Vadovaujantis DK 112 str. 3 d., pilna darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.
Darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nedetalizuoja vidutinio darbo užmokesčio (atostoginių) skaičiavimo tvarkos, kai darbuotojo darbo laiko norma yra nustatyta valandomis per mėnesio laikotarpį. Tokiu atveju darbo sutarties šalys galėtų susitarti dėl vidutinio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas skaičiavimo tvarkos, kuri neblogintų darbuotojo padėties, lyginant su numatytąja darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Taip pat, vadovaujantis DK 3 str. 7 d., konkreti atostoginių apskaičiavimo tvarka ir apmokama laiko norma, kai darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, o darbuotojo darbo laiko norma darbo sutartyje yra nustatyta ne valandomis per savaitę, o per kitą laikotarpį, galėtų būti nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje ar kituose įmonės, įstaigos ar organizacijos lokaliniuose (vidaus) teisės aktuose.
Darbo teisės skyriaus specialistų nuomone, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, mėnesinės darbo laiko normos dalis, tenkanti atostogų savaitės laikotarpiui, galėtų būti apskaičiuojama taip: darbuotojo darbo laiko norma dauginama iš dvylikos mėnesių ir gauta suma dalinama iš darbuotojo darbo metams tenkančių savaičių skaičiaus.
Taip pat, tokiu atveju galėtų būti apskaičiuojamas ir nustatomas vidutinis pilną darbo laiko normą dirbančio įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojo darbo valandų per mėnesį skaičius, pagal kurį būtų proporcingai apskaičiuojamas darbuotojo, dirbančio ne pilną darbo laiko normą, savaitei tenkantis valandų skaičius (už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis). Pavyzdžiui, darbuotojo darbo sutartyje nustatyta darbo laiko norma dalinama iš nustatyto vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičiaus ir gautas dydis dauginamas iš keturiasdešimt valandų (pilnos darbo laiko normos pagal DK 112 str. 3 d.).
​​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Ar tėvystės atostogos po vaiko gimimo gali būti suteikiamos dalimis? Ar gali būti suteiktos visos trukmės tėvystės atostogos, jeigu iki vaikui sukaks vieneri metai liko mažiau nei trisdešimt kalendorinių dienų? Ar į šių atostogų trukmę įskaitomos švenčių dienos? Jeigu atostogų metu išduodamas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, ar atostogos (jų dalis) perkeliama?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 133 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai.
Paaiškiname, kad DK 133 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju darbuotojas turi teisę laisvai pasirinkti, kokios trukmės (neviršydamas trisdešimties kalendorinių dienų) ir nepertraukiamai ar dviejų dalių tėvystės atostogomis naudotis.
Akcentuotina, kad tėvystės atostogos suteikiamos laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Suėjus šiam terminui, tėvystės atostogų suteikimas ar tolesnis naudojimasis šiomis atostogomis nėra galimas. Pavyzdžiui, darbuotojas, pateikęs prašymą dėl tėvystės atostogų likus trims dienoms iki kol vaikui sukaks vieneri metai, gali pasinaudoti tik trimis dienomis tėvystės atostogų. Vadovaujantis DK 14 straipsnio 4 dalimi, į kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo dienos (šeštadienis ir sekmadienis) ir švenčių dienos, todėl skaičiuojant tėvystės atostogų trukmę turėtų būti įskaitomos švenčių dienos.
Jeigu naudojantis suteiktomis tėvystės atostogomis darbuotojui yra išduodamas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, dėl to nepanaudota atostogų dalis nėra perkeliama.
​​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Kaip yra su kasmetinių atostogų suteikimu, jeigu darbuotojas suserga iki šių atostogų pradžios arba jeigu suserga atostogų metu? Ar kasmetinės atostogos iškart prasitęsia?
DK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, nes yra laikinai nedarbingas ar naudojasi teise į tikslines atostogas, nurodytas DK 132, 133 ir 134 straipsniuose, ar jam suteikiamos DK 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokamos atostogas, jau suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui perkeliamos. Jeigu DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu šios aplinkybės atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų (DK 129 str. 2 d.).

Paaiškiname, kad jeigu darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir darbuotojui laikinasis nedarbingumas baigiasi numatytų suteikti kasmetinių atostogų laikotarpiu – kasmetinių atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos. O jeigu darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir serga ilgiau negu turėjo atostogauti – kasmetinės atostogos suteikiamos kitu šalių sulygtu laiku. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo spalio 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo spalio 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki spalio 11 d. – kasmetinių atostogų pradžia laikoma spalio 12 d. O jeigu darbuotojas suserga spalio 5 d. ir serga iki 22 d. – kasmetinės atostogos nukeliamos kitam laikui.

Jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingu kasmetinių atostogų metu, jis gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po laikinojo nedarbingumo laikotarpio ar pasinaudoti jomis kitu šalių susitartu laiku. Paminėtina, kad darbuotojo valia pratęsti kasmetines atostogas gali būti išreikšta darbuotojo rašytiniu prašymu ar kita įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje priimtina informavimo forma, nes DK nereglamentuoja darbo teisinių santykių šalių susitarimo formos šios teisės normos taikymui įgyvendinti.
​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Kada darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas ir ar gali darbdavys be jokios priežasties, vienašališkai suteikti nemokamas atostogas dieną, savaitę ar kitą laikotarpį?
Nemokamas atostogos darbdavys privalo suteikti, kai yra rašytinis darbuotojo prašymas ir nemokamos atostogos atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 137 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus. DK 137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visą darbo dieną (pamainą) ir ilgiau trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu, jeigu darbdavys sutinka. Tai reiškia, kad darbuotojui visą darbo dieną (pamainą) ir ilgiau trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, tuo pačiu metu išsaugant tokiam darbuotojui darbo vietą ir nepertraukiamąjį stažą.
Svarbu pastebėti „visą darbo dieną (pamainą) ir ilgiau“ reiškia, kad darbuotojas su darbdaviu gali susitarti dėl nemokamų atostogų laiko, (pvz.: vieną savaitę, vieną mėnesį ir t.t.) toks laikas pagal minimą straipsnį yra neribojamas. Tačiau paminėtina, kad nemokamos atostogos darbuotojui gali būti suteikiamos tik darbuotojui dėl jų laisvai išreiškus valią, pateikiant prašymą, darbdavys to vienašališkai nuspręsti negali.​​
(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

​Ar darbuotojas privalomosios karo tarnybos laikotarpiu kaupia kasmetines atostogas darbovietėje?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 4 dalyje išskirti laikotarpiai, kurių metu darbuotojas kaupia kasmetines atostogas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal DK 127 straipsnio 4 dalies 8 punktą, darbuotojas vykdydamas visuomenines valstybines, piliečio ar kitas pareigas, kaupia kasmetines atostogas darbovietėje.
​​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Kokia privaloma nepertraukiama kasmetinių atostogų trukmė yra numatyta Darbo kodekse ir kaip darbdavys turėtų elgtis, jeigu darbuotojas piktybiškai nesinaudoja kasmetinėmis atostogomis?
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – Darbo kodeksas) 128 straipsnio 1 dalis numato, kad  kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba mažesnė kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys – pareigą suteikti jas tais pačiais darbo metais, už kuriuos atostogos yra suteikiamos. Darbdavys turi užtikrinti kasmetinių atostogų suteikimo tvarką, sudarydamas kasmetinių atostogų suteikimo eilę (grafiką). Pabrėžtina, kad atitinkamoje tvarkoje darbdavys galėtų numatyti atvejus ir taikytinus metodus, kuomet darbuotojas, piktnaudžiaudamas savo teise (Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalis), nesinaudoja ar nerodo iniciatyvos naudotis kasmetinėmis atostogomis. Tokiu atveju, vadovaujantis numatyta tvarka, darbdavys galėtų vienašališkai darbuotojui suteikti kasmetines atostogas.Tačiau, jeigu dėl tam tikrų priežasčių per darbo metus kasmetinės atostogos nėra išnaudojamos, teisė pasinaudoti įgytomis kasmetinėmis atostogomis neprarandama, jos perkeliamos į kitus darbo metus.
​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Jeigu darbuotojas (pvz., mokytojas, gydytojas) turi teisę į pailgintas kasmetines atostogas ir jomis naudojasi, ar jam priklauso papildomos atostogos už nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį?
Jeigu darbuotojas turi teisę ir į pailgintas kasmetines atostogas, ir į papildomas atostogas, jo pasirinkimu jam suteikiamos arba tik pailgintos kasmetinės atostogos, arba prie kasmetinių atostogų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas pridėtos papildomos atostogos.
​​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Kaip apskaičiuoti atostoginius, kai darbuotojui už darbą pagal pagrindinę ir papildomą darbo funkcijas suteikiamos skirtingos trukmės kasmetinės atostogos.
Aprašas išskiria vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą tuo atveju, kai darbuotojas atlieka susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją (DK 35 straipsnio 7 dalis), t. y. šiuo atveju darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas atskirai pagal Aprašą iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą papildomą darbo funkciją (Aprašo 8 punktas). Tačiau jeigu darbuotojui, atliekančiam dvi darbo funkcijas, suteikiamos skirtingos trukmės kasmetinės atostogos, o ilgesnioji atostogų dalis priklauso už pagrindines pareigas ar papildomas pareigas, kurios dirbamos gretinimo būdu, tokiu atveju atostogų dalis, kuri suteikiama už darbą pagal abi funkcijas, apmokama vidutiniu darbo užmokesčiu, apskaičiuotu iš užmokesčio už darbą pagal abi funkcijas. O likusi atostogų dalis, suteikta už darbą pagal funkciją, kuriai taikytinos ilgesnės trukmės atostogos, apmokama vidutiniu darbo užmokesčiu, apskaičiuotu iš užmokesčio už darbą pagal šią funkciją.
​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Kaip apskaičiuoti atostoginius už kasmetines atostogas, kurios sukauptos už laikotarpius, kuriais buvo dirbama skirtingą darbo laiko normą?
Aprašas nereglamentuoja atvejų, kaip turėtų būti apskaičiuojami darbuotojo atostoginiai, jeigu keitėsi darbuotojo darbo laiko trukmė (pvz., dirbo 8 val./dieną, 5 d. d./savaitę, o susitarus dėl papildomo darbo – 10 val./dieną, 5 d. d./savaitę). Atitinkama apskaičiavimo tvarka galėtų būti nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbdavio lokaliniuose (vidaus) teisės aktuose.
Tuo atveju, jeigu konkrečios tvarkos nėra ir darbuotojo darbo laiko norma laikotarpiu, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, keitėsi, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip pat pagal Aprašą, tačiau laikas, už kurį mokami atostoginiai, galėtų būti apmokamas proporcingai darbuotojo darbo laiko normai už tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, galėtų būti apmokama vidutiniu darbo užmokesčiu atitinkamai (proporcingai) atskirai už atostogų dalį, sukauptą darbo metais, kuriais darbuotojas dirbo visą darbo laiką, be susitarimo dėl papildomo darbo (pvz., 40 val. savaitės norma, dirbant 5 d. d. ir 8 val. per dieną) ir atitinkamai (proporcingai) atskirai už kasmetinių atostogų dalį, sukauptą darbuotojui jau dirbant sudarius susitarimą dėl papildomo darbo (pvz., 50 val. savaitės norma, dirbant 5 d. d. per savaitę, 10 val. per dieną.).
​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Kaip apskaičiuoti atostoginius, kai darbuotojas dirba papildomą darbo funkciją?
Skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (pvz., atostoginius) vadovaujamasi Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 6 punktą apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, laikomasi Aprašo 5 punkto nuostatų.
Aprašo 5.1. papunktis numato, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1 – 3.5 papunkčiuose.
DK 139 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kai darbuotojui pagal DK ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomos šio straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktuose numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Taigi, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (atostoginius) traukiamos visos sumos, nurodytos DK  139 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktuose (taip pat ir sumos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą), kurias darbuotojas gavo už faktiškai dirbtą darbą skaičiuojamuoju laikotarpiu, t. y. per 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Kaip suteikiamos atostogos, kai darbuotojui už darbą pagal pagrindinę ir papildomą darbo funkcijas suteikiamos skirtingos trukmės kasmetinės atostogos?
Susitarimas dėl papildomo darbo, nepriklausomai kaip jis atliekamas, ar laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku, ar tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija, nėra vertinamas kaip atskiras darbo teisinis santykis, todėl kasmetinės atostogos darbuotojui suteikiamos tik vienos pagal visus įvykusius šalių susitarimus ir įsipareigojimus dėl papildomo darbo, kurios atskirai nesikaupia.
Taip pat, turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnio 7 dalimi, kurioje nustatyta, jeigu atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis DK ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kita), jos šiam darbuotojui taikomos tik tada, kai atliekama papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama.
Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu pagal pagrindines pareigas darbuotojui priklauso, pavyzdžiui 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, o pagal susitarimą dėl papildomo darbo - 40 darbo dienų atostogų, darbuotojui suteikiamos kasmetinės atostogos ilgesnės trukmės (40 darbo dienos), tačiau po 20 darbo dienų darbuotojas turi teisę grįžti į pagrindines pareigas papildomose pareigose tęsiant atostogas dar 20 darbo dienų).
Vis dėlto, jeigu darbuotojui pagal pagrindines pareigas priklauso ilgesnės trukmės atostogos (pavyzdžiui, pagrindinės pareigos yra mokslo darbuotojas, kurioms priklauso 40 darbo dienos kasmetinių atostogų, o papildoma funkcija – administratorius - 20 darbo dienų atostogų), darbuotojui suteikiama ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos abiem pareigoms vienu metu.
​​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)

Ar darbuotojui turint laikinąjį nedarbingumą ir negaunant ligos išmokos, už šį laikotarpį kaupiasi kasmetinės atostogos?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalies 3 punktu, kasmetinės atostogos kaupiamos tiek už apmokamo, tiek už neapmokamo laikinojo nedarbingumo laikotarpius.
​(Atsakymas parengtas pagal 2024-12-22 dienai galiojančius teisės aktus.)